konstitucija

konstitucija
konstitucija statusas T sritis Politika apibrėžtis Reali valstybės valdžios funkcionavimo sistema (materiali konstitucija).Neretai vadinama Pagrindiniu įstatymu, pvz., Grundgesetz Vokietijoje, Grunnlov Skandinavijos šalyse. Taip pabrėžiama viršenybė kitų teisės aktų atžvilgiu ir ypatingos funkcijos. Konstitucijoje apibrėžiami valstybės formos elementai, suvereniteto įgyvendinimo tvarka, valstybės valdžios institucijų veiklos ribos. Istoriškai buvo suvokiama ir kaip valstybės valdžios galių ribojimo ir kontrolės instrumentas. Šiuolaikinių konstitucijų pradžia siejama su JAV (1776), Prancūzijos (1791), 1791 05 03 Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija, galiojusia iki 1792. Pagal formą skiriamos rašytinės (normos įtvirtintos viename ar keliuose dokumentuose) ir nerašytinės (normos įtvirtintos įvairiuose dokumentuose, precedentuose, politiniuose papročiuose). Ryškiausi nerašytinių pavyzdžiai – D. Britanijos ir N. Zelandijos konstitucijos. Istoriškai skiriamos kelios jų „kartos“. Pirmajai priskiriamos JAV ir Prancūzijos (1791) konstitucijos, įtvirtinusios demokratinę santvarką ir valdžių atskyrimo principą, antrajai – etatistinės, valstybės valdžios funkcijas išplėtusios konstitucijos (pvz., 1918 Rusijos). Trečiosios kartos konstitucijos siejamos su II pasaulinio karo pabaiga. Dabartinė LR Konstitucija priimta referendumu 1992 ir kartu su Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Kroatijos ir kt. po totalitarinių sistemų žlugimo valstybingumą atkūrusių ar susikūrusių valstybių konstitucijomis priskiriama ketvirtosios kartos konstitucijoms. Būdingas tautos suvereniteto koncepcijos, teisinės valstybės, konstitucionalizmo, asmens teisių garantijų, ekonominės ir socialinės sistemų pagrindų aiškus įtvirtinimas. Politinėje filosofijoje siejama su visuomenės sutartimi, ribojančia valdančiųjų galias ir įtvirtinančia piliečių teises bei laisves. Tai sąlygoja ir sudėtingesnę jų keitimo tvarką: nustatomi referendumo, dvigubo balsavimo, kvalifikuotos daugumos ir kiti reikalavimai. Parlamento suvereniteto principas lėmė, jog į „nerašytą D. Britanijos konstituciją“ įeinantys parlamento priimti aktai gali būti keičiami įprastine tvarka, be papildomų ribojimų. atitikmenys: angl. constitution ryšiai: susijęs terminasapkalta susijęs terminasįstatymo viršenybė susijęs terminaskonstitucionalizmas susijęs terminasteisminė priežiūra

Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. . 2007.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • konstitucija — konstitúcija ž DEFINICIJA 1. a. skup osobina, izraženih u vanjskom obliku tijela, u građi organa i tkiva, u načinu reagiranja i djelovanja organa, u sklonosti prema bolestima [jaka konstitucija; čvrsta konstitucija; slaba konstitucija] b. psih.… …   Hrvatski jezični portal

  • konstitucija — statusas T sritis Politika apibrėžtis Aukščiausios galios teisės aktas arba taisyklių visuma, įtvirtinanti valstybinės valdžios sistemą, aukščiausių valstybės valdžios institucijų kompetenciją, sudarymo tvarką, veikimo principus, asmens ir… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • konstitucija — konstitùcija dkt. Lietuvõs Respùblikos konstitùcija …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • konstitúcija — ž 1. {{001f}}a. {{001f}}skup osobina, izraženih u vanjskom obliku tijela, u građi organa i tkiva, u načinu reagiranja i djelovanja organa, u sklonosti prema bolestima [jaka ∼; čvrsta ∼; slaba ∼] b. {{001f}}psih. urođene osobne tjelesne i psihičke …   Veliki rječnik hrvatskoga jezika

  • konstitucija — statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Organizmo įgimtų ir įgytų morfologinių bei fiziologinių savybių kompleksas. Nuo konstitucijos priklauso organizmo reagavimo į aplinkos dirgiklius būdas. kilmė lot. constitutio – nustatymas;… …   Sporto terminų žodynas

  • konstitucija — statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas kilmė lot. constitutio – nustatymas; įstatymas atitikmenys: angl. constitution vok. Konstitution, f; Verfassung, f rus. конституция; телосложение ryšiai: žiūrėk – kūno sudėjimas …   Sporto terminų žodynas

  • konstitucija — konstitùcija sf. (1) DŽ 1. teis. pagrindinis valstybės įstatymas, nustatantis jos visuomeninę ir valstybinę santvarką, rinkimų sistemą, valstybės organų organizacijos bei veiklos principus ir pagrindines piliečių teises ir pareigas: Konstitucija …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • konstitúcija — e ž (ú) 1. navadno s prilastkom skupek prirojenih telesnih in duševnih lastnosti, značilnosti človeka; (telesna) zgradba, (telesni) ustroj: zaradi svoje konstitucije bo zdržal napore / je močne, šibke konstitucije / otrok slabotne duševne… …   Slovar slovenskega knjižnega jezika

  • constitution — konstitucija statusas T sritis Politika apibrėžtis Aukščiausios galios teisės aktas arba taisyklių visuma, įtvirtinanti valstybinės valdžios sistemą, aukščiausių valstybės valdžios institucijų kompetenciją, sudarymo tvarką, veikimo principus,… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • constitution — konstitucija statusas T sritis Politika apibrėžtis Reali valstybės valdžios funkcionavimo sistema (materiali konstitucija).Neretai vadinama Pagrindiniu įstatymu, pvz., Grundgesetz Vokietijoje, Grunnlov Skandinavijos šalyse. Taip pabrėžiama… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”